Vienų darbas susijęs su kompiuteriu, ir jiems tenka nuolat žiūrėti į monitoriaus ekraną. Kitų – su skaitymu, vairavimu ar darbu su smulkiomis detalėmis. Vaikų, paauglių, jaunimo akims krūvį didina mokymosi procesas. Vyresnių žmonių akis žaloja ilgalaikis bendravimas virtualioje erdvėje. Visa paminėta veikla didina akių įtampą.
Pasidomėjome, kokia aplinka palanki akims ir kaip gerai jaustis darbe. Komentuoja gydytojas oftalmologas doc. Rimvydas Ašoklis.
Kas kenkia akims?
Kad akis gali skaudėti, perštėti, kad jos gali ašaroti ir viso to priežastis gali būti nesveikas patalpų oras, kalbama jau seniai. Sukurtas net specialus terminas – „nesveiko pastato sindromas“, kuris pirmą kartą buvo pavartotas dar 1970-aisiais. Tiesa, šis terminas apima platesnį negalavimų spektrą – ne tik akių gleivinės dirginimą. Kartu „nesveikas pastatas“ gali tapti ir odos niežėjimo, galvos skausmo, padidėjusio nuovargio priežastimi. Mokslininkai pažymi, kad ne tik biurų patalpos, bet ir namų aplinka gali būti nepalanki mūsų akims. O žinant, kad apie 80–90 proc. žmonių didžiąją paros laiko dalį praleidžia uždarose patalpose (namie, darbo vietoje, parduotuvėje, švietimo įstaigose ir t.t.), ir tai, kad patalpų oras gali būti 6–8 kartus labiau užterštas nei lauko, tampa aišku, kad pavojus akims išauga stipriai.
Taigi koks pastatas, tiksliau, kokios patalpos nesveikos akims? Labiausiai sausų akių ligai vystytis įtakos turi sausas patalpų oras, drėgmės trūkumas, kuris atsiranda dėl centrinio šildymo, kondicionierių, kitų elektros prietaisų, pvz., papildomų šildytuvų naudojimo ir kt. Sausų akių ligos riziką didina darbas kompiuteriu, buvimas prirūkytoje aplinkoje, nuolatinis lęšių nešiojimas, skaitymas, vairavimas ir pan.
Kodėl kenkia darbas kompiuteriu? Todėl, kad dirbdamas kompiuteriu žmogus mažiau mirksi. Natūraliai žmogus mirksi 18–20 kartų per minutę, skaitydamas – 2 kartus rečiau, žiūrėdamas į kompiuterį –3 kartus rečiau. Mirksėti svarbu, nes mirksint drėkinamas akies paviršius. Kai mirksime 3 kartus rečiau, akies paviršius atviras būna tris kartus ilgiau. Kuo ilgiau akies paviršius būna atviras, tuo greičiau nugaruoja ir plonėja ašarų plėvelė.
Kokia patalpų aplinka palanki akims?
Darbo vieta – labai svarbus aspektas viso žmogaus organizmo sveikatai, ne tik akių. Paminėsime svarbiausius dalykus, kurie gali padėti nepatirti akių diskomforto. Visų pirma, darbo stalą rekomenduoja statyti prie lango, kad dienos (lempos) šviesa kristų iš kairės. Akims sveikiau natūrali dienos šviesa negu dirbtinė, todėl patariama kuo ilgiau naudoti dienos apšvietimą. Labai svarbus ir atstumas nuo monitoriaus iki akių. Monitorius turi būti pasuktas 90 laipsnių kampu į langą, stovėti maždaug 50–60 cm atstumu nuo akių, būti šiek tiek žemiau akių lygio, kad mes į jį žiūrėtume nuleistais vokais. Monitoriaus ekrane neturi atsispindėti šviesa, nes atspindžiai priverčia akis įsitempti. Papildomai akina glotnūs paviršiai, todėl darbo vietos baldai turėtų būti matiniai. Dirbant kompiuteriu kiekvieną darbo su kompiuteriu valandą rekomenduojama daryti 5–10 min. pertrauką.
Labai svarbi ir sėdėjimo poza. Kėdžių aukštis turėtų būti reguliuojamas. Kiekvienas žmogus turėtų taip sureguliuoti kėdės aukštį, kad sėdėdamas kulnais siektų grindis, o šlaunys lengvai remtųsi į kėdės sėdynę. Nugara turi remtis į kėdės atlošą.
Akims labai svarbus patalpų oras, jis neturėtų būti sausas. Jei oras per sausas, jį reikėtų drėkinti. Taip pat svarbu nuolat vėdinti patalpas, žiemą taip pat. Oro temperatūra patalpose turėtų būti 19–20ºC, o santykinė drėgmė – 40–60 proc.
Akių lašai – šiuolaikinė priemonė, padėsianti išsaugoti sveikas akis
Jeigu jūsų darbo vieta tinkama, patalpų oras nuolat vėdinamas, drėgmės pakanka, o jūs vis tiek jaučiate akių sausumą, niežėjimą, perštėjimą, rekomenduojama vartoti akių lašų, pvz., „Cationorm“. Tai drėkinamieji akių lašai, kurie efektyviai atkuria visus tris ašarų plėvelės sluoksnius: lašų sudėtyje esantis vanduo patenka į vandeninį sluoksnį, riebalai – į riebalinį, o teigiamas jų krūvis užtikrina tolygų gleivinį sluoksnį. Tokio efekto pavyko pasiekti naudojant itin pažangias nanotechnologijas, kurios užtikrino, kad lašai tolygiai pasiskirstytų visame akies paviršiuje ir atkurtų visus ašarų plėvelės sluoksnius. „Cationorm“ lašuose nėra konservantų, todėl jų galima lašinti tiesiog ant kontaktinių lęšių. Atidarius buteliuką, „Cationorm“ lašai galioja tris mėnesius. Speciali yra patentuota buteliuko konstrukcija – specialus filtras neleidžia mikroorganizmams ar kitiems išorės veiksniams patekti į buteliuką ir užteršti jame esančio neutralaus tirpalo, neturinčio konservantų.
Informaciją parengė „Karjera ir sveikata“