Vasarą daugeliui asocijuojasi su šiltomis ir saulėtomis dienomis, poilsiu, kelionėmis, maudynėmis, dviračiais, žodžiu, kuo puikiausiu metu laiku, kai galima atitrūkti nuo darbų ir skirti laiko sau, stebėti gamtos grožį, nardyti jūros bangose, braidyti po smėlį ar pievą, kapstytis sode ar mėgautis nupjautos žolės kvapu. Tačiau yra žmonių, kuriems vasaros malonumai gali kelti nerimą. Tai alergija sergantys žmonės. Kaip jiems padėti? Ar alergiškas žmogus gali džiaugtis vasaros malonumais?

Konsultuoja akių ligų gydytojas Saulius Galgauskas.

Kas kaltas dėl alergijos?

Pavasaris ir vasara – tai augalų žydėjimo metas. Būtent tuo laiku, pasklidus ore žiedadulkėms, paūmėja ir alerginės ligos. Taigi vasarą alerginio akių uždegimo kaltininkės gali būti žiedadulkės, gyvulinės kilmės dulkės. Pasaulyje yra žinoma tūkstančiai alergenų. Augalai, kurie gali sukelti alergiją, skirstomi į keletą grupių: tai medžiai, pievų ir sėkliniai augalai. Vasarą vėliausiai žydi liepos, taip pat visi pievų augalai. Sėklinės žolės – grikiai, dilgelės, gysločiai – žydi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Taigi augalai dulka ilgai, nuo kovo iki spalio mėnesio, ne tik visą vasarą, ir daugelis jų gali tapti alergijos priežastimi.

Alergija – tai stipri organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą – alergeną. Alergenui pakliuvus į organizmą, prieš jį ima gamintis tam tikri baltymai – imunoglobulinai E. Kai kurių žmonių toks iškreiptas polinkis perdėtai reaguoti į įprastines aplinkos medžiagas yra įgimtas.

Taigi pavasarį ir vasarą padažnėja akių junginių alerginių ligų, kurios pasireiškia abiejų akių pažeidimu, perštėjimu, ašarojimu, paraudimu, gleivingomis, vandeningomis išskyromis, vokų patinimu.

Kaip žiedadulkės sukelia akių alergiją?

Akių alergija dažniausiai pasireiškia alerginiu konjunktyvitu (akių uždegimu). Alerginis konjunktyvitas, kaip ir kitos alergijos formos, dažniausiai išsivysto dėl padidėjusio jautrumo reakcijos į junginius ar organizmus, esančius aplinkoje. Alerginis konjunktyvitas pasitaiko gana dažnai, ir tai aiškinama tuo, kad akies paviršius (ragena ir junginė) nuolat kontaktuoja su alergenais. Kitaip sakant, žmogaus akys yra plačiai atvertos visoms ore sklandančioms medžiagoms.

Vyrauja nuomonė, kad alergija dažniau vargina vaikus, jaunus žmones. Viena vertus, tai tiesa, nes dažniausiai pirmą kartą alergija pasireiškia būtent vaikystėje. Kita vertus, sloga, akių ašarojimas, perštėjimas esant gamtoje gali pradėti varginti ir suaugusiuosius. Nereikėtų į tai numoti ranka ir suversti peršalimo simptomams. Įsidėmėkite, jeigu kasmet tuo pačiu metu jums ašaroja akys, pasireškia kiti alergijos požymiai, vertėtų kreiptis į gydytoją.

Baigsis žydėjimas, praeis alergija – kam reikalingas gydytojas?

Pagrindinis alerginio konjunktyvito (akių uždegimo) simptomas yra akių niežėjimas, perštėjimas. Akys parausta, ašaroja, atsiranda deginimo jausmas, gali patinti vokai. Sergant alerginių akių uždegimu gali kankinti ir išskyros. Išskyros dažniausiai būna skaidrios ir tąsios, skirtingai nei akių infekcijos metu, kai jos būna pūlingos. Kartu gali pasireikšti ir kitos alerginės organizmo reakcijos, kurios gali išsivystyti staiga. Pavyzdžiui, kartu su sezoniniu alerginiu konjunktyvitu augalų žydėjimo metu gali kankinti ir alerginė sloga arba odos alergija. Atsiradus akių alergijos požymiams, į gydytoją kreiptis būtina, ypač jei tai yra pirmas kartas. Gydytojas nustatys alergeną, galintį sukelti akių alergiją. Tikslesnei diagnozei gali prireikti ir specifinių testų. Kreipimosi į gydytoją nauda – bus nustatyta alergijos priežastis, todėl žmogus žinos, ko jam reikėtų saugotis, kokių augalų vengti, bus paskirtas gydymas, ir tai apsaugos nuo ligos progresavimo, galimų komplikacijų, naujų alergijos formų.

Ligos pradžioje akių alergija nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau labai smarkiai pablogina gyvenimo kokybę, atima galimybė mėgautis vasaros malonumais. Kita vertus, gydytojo paskirtas gydymas gali smarkiai pagerinti būklę, ir žmogus gali visiškai išsivaduoti nuo alergijos požymių, arba jie būna lengvesni, mažiau trikdantys kasdieninę veiklą.

Viena tokių priemonių – akių lašai nuo alerginio konjunktyvito, pvz., „Lecrolyn“. Jų sudėtyje yra natrio kromoglikato, kuris trukdo išsiskirti histaminui ir kitoms uždegimą sukeliančioms medžiagoms. Kad vaistas veiktų efektyviau, rekomenduojama jo vartoti profilaktiškai. Pasireiškus sezoniniam alerginiam konjunktyvitui ir atsiradus pirmiesiems simptomams, gydymą reikėtų pradėti tuoj pat arba vaisto vartoti profilaktiškai prieš prasidedant žiedadulkių sezonui. Gydytis reikia visą žiedadulkių sezoną. „Lecrolyn“ lašų, tiekiamų vienkartinės dozės pakuotėmis, sudėtyje nėra konservantų, todėl jų gali vartoti žmonės, kurių organizmo jautrumas konservantams padidėjęs ir kurie nešioja bet kokių rūšių kontaktinius lęšius.

Kad užburkusios akys netrukdytų džiaugtis vasaros malonumais

Svarbiausias dalykas gydant alerginį konjunktyvitą – vengti kontakto su alergenu. Deja, tai ne visada įmanoma ir todėl reikia vartoti medikamentų arba atlikti desensibilizaciją (žmogaus organizmo nujautrinimą, kuris įmanomas skiriant imunoterapiją). O paprasčiausias, tačiau dėl to ne mažiau veiksmingas būdas numalšinti akių alergijos simptomus – vartoti akių lašų.

Taip pat sergantiesiems akių alergija patariama:

• Žinant, kokios žiedadulkės kelia akių alerginę reakciją, jų žydėjimo metu stengtis nevykti į gamtą, poilsiavietes, kur yra šių jums pavojingų augalų.
• Namuose, darbe, važiuojant automobiliu laikyti langus uždarytus.
• Vėdinti patalpas, kai nėra vėjo, pvz., po lietaus ar vakare.
• Grįžus iš lauko nusiprausti po dušu, persirengti.
• Planuojant keliones, išsiaiškinti, ar tuo metu nebus jums pavojingų augalų žydėjimo piko.
• Kasdien valyti kambarius drėgna šluoste.

Temą parengė: www.karjerairsveikata.lt