XXI amžiuje mokslas skverbiasi gilyn į ląstelę, kuriamos technologijos, metodai, vaistai, kurie kuo tiksliau atitiktų gamtos, žmogaus organizmo procesus. Todėl ir žodis „nano“ šiandien nėra neįprastas ar retas. Nanotechnologijos skinasi kelią įvairiose srityse, medicinoje taip pat.
Ar nanotechnologijos gali pagerinti vaisto savybes ir dėl to jis tikslingiau bei efektyviau veiks? Koks nanotechnologijų ryšys su sausų akių sindromui gydyti skirtais preparatais?
Konsultuoja akių ligų gydytojas Ramūnas Riauka.
Nanotechnologijos – medicinos ateitis ar dabartis?
Nanotechnologijos – ir dabartinis, ir, be abejo, ateitis. Pirmosios nanotechnologijos pasirodė 1980-aisiais. Žodis „nano“, verčiant iš graikių kalbos, reiškia „mažas“. Nanotechnologijos yra darbas su labai mažomis dalelėmis, kurios matuojamos nanometrais. Nanometras – tai viena milijardinė metro dalis arba 80 000 kartų mažesnė už plauko storį dalelė. Taigi miniatiūrizacija yra daugelio technologijų sričių tolimesnio vystymosi pagrindas. Tikimasi, kad nanotechnologijos bus naudojamos labai plačiai, kad jos pagerins buitį, pailgins gyvenimą, užtikrins greitesnį sveikimą ir veiksmingesnį gydymą, nes bus sukurta itin pažangių vaistų.
Šiandienis mokslas leidžia nustatyti ligos židinį ir parinkti gydymo metodą. Telieka reikiamą vaistinės medžiagos kiekį reikiamu laiku „pristatyti“ į tam tikrą organizmo vietą. Tačiau tai ir nėra paprasta. Viltys dedamos į nanotechnologijas, kurios padės sukurti vaistų, kurie leis pasiekti minėtus gydymo tikslus, t.y. garantuos krytingą tam tikro kiekio vaistinių medžiagų pristatymą ir pasisavinimą.
Kad nanotechnologijos taikomos ne tik kuriant vaistus nuo vėžio ar kitų sunkių ir gyvybei pavojingų ligų, bet ir gelbstint nuo tokių, iš pirmo žvilgsnio lengvų negalavimų, kaip, pvz., sausų akių sindromas, rodo atsakingą kompanijų požiūrį ir siekį kuo veiksmingiau padėti žmogui.
Nanotechnologijos kuriant akių lašus, prilygstančius natūraliai ašarai
Pasitelkiant nanotechnologijas, pavyko sukurti akių lašus, kurie ašarą veikia molekuliniu lygiu. Tai reiškia, kad nanotechnologijos yra labai didelis žingsnis į priekį, nes jas naudojant gydomieji procesai, vykstantys organizme, prilyginami natūraliems, t.y. jie vyksta taip, kaip turėtų vykti sveikoje akyje.
Sausų akių sindromas dažniausiai išsivysto dėl dviejų priežasčių: kai mažėja ašarų gamyba ir/arba kai ašaros tampa nekokybiškos ir per greitai išgaruoja. Priminsiu, kad sveiką ašarą sudaro 3 sluoksniai: gleivinis, vandeninis ir riebalinis. Kai sutrinka bent vienas iš jų, vystosi sausų akių sindromas. Taigi sergant sausų akių sindromu svarbu atkurti sveiką ašarą, t.y. visus tris sluoksnius.
Pagaminti vaistų, kurių sudėtyje būtų ašarai reikalingi ir vanduo, ir riebalai, pavyko tik pritaikius nanotechnologijas. Be šios mokslo pažangios, riebalų lašai buvo per dideli, kad jų būtų galima lašinti į akis. Nanotechnologijos leido riebalų lašelius susmulkinti tūkstančius kartų – iki nanodalelių dydžio. Tačiau ir tai problemos neišsprendė, nes, ir tokias smulkias riebalų daleles įlašinus į akis, vandeningoje ašaroje jos vis tiek susijungtų ir suformuotų didelius riebalų lašus. Kad šie riebalų lašeliai ir vandenyje išliktų nano dydžio, buvo panaudotos specialios medžiagos, kurios kiekvieną mažytį riebalų lašelį sugebėjo „apvilkti“ ir taip atskirti vieną nuo kito. Taip, pasitelkus nanotechnologijas, buvo sukurti akių lašai Cationorm, kurie atnaujina visus tris ašarų plėvelės sluoksnius: lašų sudėtyje esantis vanduo patenka į vandeninį sluoksnį, riebalai – į riebalinį, o teigiamas jų krūvis užtikrina tolygų gleivinį sluoksnį.
Cationorm lašuose nėra konservantų, todėl jų galima lašinti tiesiog ant kontaktinių lęšių. Buteliuką atidarius, lašai galioja tris mėnesius. Tokį ilgą tinkamumo vartoti laiką užtikrina speciali patentuota buteliuko konstrukcija, kuri apsaugo natūralų be konservantų pagamintą produktą nuo išorės veiksnių.
Kas vasarą didina sausų akių sindromo riziką?
Sausų akių sindromas – tai būklė, kuri pasireiškia akių perštėjimu, ašarojimu, paraudimu, sausumu, svetimkūnio pojūčiu. Tai simptomai, dėl kurių pavojus gyvybei negresia, tačiau gyvenimo kokybė nukenčia stipriai. Kita vertus, negydant sausų akių sindromo, gali išsivystyti ir sunkesnės ligos, pvz., ragenos pažeidimas.
Vasarą riziką patirti sausų akių sindromą didina ultravioletiniai spinduliai, vėjas, dulkės, smėlis ar kiti svetimkūniai, nešvarus jūros ar telkinių vanduo, kurie gali suerzinti akis, sukelti uždegimą, paraudimą, ašarojimą. Panašius simptomus vasarą gali išprovokuoti sausas patalpų oras, kuris toks tampa dėl kondicionierių, naudojamų patalpoms, automobilių ir lėktuvų salonams vėsinti. Juk sausa aplinka ir maža oro drėgmė pagreitina ašarų nugaravimą nuo akies paviršiaus.
Žmogus – kaip augalas. Nuo saulės ir vandens stokos augalas vysta, žmogaus organizmas džiūsta. Kad taip nenutiktų, augalus laistome. Lygiai taip pat ir žmogus turi gauti pakankamai skysčių, nes tik tada jis visas savo funkcijas sugebės atlikti tinkamai. Tai galima pasiekti 2 būdais: nuolat palaikyti optimalų skysčių balansą, t.y. pakankamai vartoti skysčių, ypač karštą vasaros dieną. Ir kitas dalykas – drėkinti akis vartojant akių lašus, nes dirbtinės ašaros akims – tarsi geriamas vanduo kūnui.
Parengė karjerairsveikata.lt