Fizinis aktyvumas – svarbiausias sveikatą ir gerovę užtikrinantis veiksnys. Judėjimo stoka, ilgas sėdėjimas skatina ligų atsiradimą, o tai ypač aktualu vaikams, paaugliams, moksleiviams. Dažniausiai mažas fizinis aktyvumas siejamas su raumenų-skeleto ligomis, netaisyklinga laikysena, nutukimu. Ar judėjimo stoka gali lemti akių sveikatą?

Vaikų akių sveikata prastėja

Higienos instituto duomenimis, 2014 m. pabaigoje vaikų, sergančių akių ir jų priedinių organų ligomis, buvo daugiau kaip 23 tūkst., iš jų vaikų iki 14 m. – 16876, o 15–17 m. – 6383. Medikai pastebi, kad kasmet vaikų akių sveikata prastėja, ir tai yra antras pagal dažnį negalavimas, kuris nustatomas profilaktinių patikrų metu. Blogesnė akių sveikata siejama su smarkiai pasikeitusiu vaikų, paauglių ir jaunimo pramogų ir laisvalaikio pobūdžiu. Dabartinių jaunuolių ir merginų pramogos tapo daug pasyvesnės. Be to, įtakos turi ir dideli mokymo krūviai mokyklose, universitetuose. Vaikai, kurie daug laiko praleidžia mokydamiesi, prie televizoriaus, kompiuterio, patenka į didesnės rizikos grupę  patirti regėjimo sutrikimus negu tie, kurie, kad ir intensyviai mokydamiesi, randa laiko ir aktyviam sportui. Todėl duomenys, kad vaikų fizinis aktyvumas nuolat mažėja, negali nekelti nerimo. Eurobarometro tyrimo išvados skelbia, kad mūsų šalyje tik kas penkta mergaitė ir mažiau nei kas antras berniukas yra pakankamai fiziškai aktyvūs.

Kodėl judėjimas svarbus akių sveikatai?

Anot akių ligų gydytojos dr. Editos Puodžiuvienės, ryšys tarp akių sveikatos ir fizinio aktyvumo tikrai yra, nors ir netiesioginis. Juk, užuot sportavę, žaidę lauko žaidimus, vaikai, jaunimas renkasi kompiuterį ir virtualius žaidimus. Šis laisvalaikis  atima laiką, kurį jie galėtų skirti sportui. Taigi kompiuteris, sėdėjimas prie televizoriaus – vietoje judrių pramogų, važinėjimo dviračiu ar plaukimo baseine. Iš kitos pusės, tie patys XXI amžiaus pasiekimai – kompiuteriai, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir t.t. – vargina akis, ir tai įrodyta. Akys pavargsta, nes ilgai įtemptai nemirksėdamos žiūri į kompiuterį ar televizorių. Įtakos akių nuovargiui turi ir netaisyklingas sėdėjimas, netinkama poza, apšvietimas, atstumas iki monitoriaus.

Kaip judėjimas, sportas gali veikti akis? Visų pirma, būdami lauke vaikai ar paaugliai nevalingai, nė neįtardami atlieka akių mankštą. Vieną akimirką mažylis tyrinėja vabalą ant striukės, kitą – pakelia akis, nes jį sudomina karksinti varna. Puiki akių mankšta, treniravimas vyksta, kai vaikas seka kamuolį žaisdamas tenisą, badmintoną, krepšinį, tinklinį, futbolą ir pan.

Akių sveikatą judėjimas gerina ir dėl to, kad sportuojant geriau cirkuliuoja kraujas, jis geriau aprūpinamas deguonimi, todėl ir akys, kaip ir visi kiti organai, gauna pakankamai visų joms būtinų medžiagų.

Australų mokslininkai patvirtino ryšį tarp buvimo gryname ore šviesiu paros metu ir trumparegystės progresavimo. Jų tyrimas nustatė, kad vaikams, kurie kasdien būdavo gryname ore daugiau nei 2 val., trumparegystė progresavo mažiau. Taigi dienos šviesa ir žiūrėjimas į tolį, kas nuolat vyksta būnant lauke, stiprina akių sveikatą.

Kaip pastebėti akių ligas?

Suaugęs žmogus į akių gydytoją kreipiasi pats, nes supranta, kad  net ir akių nuovargis, ašarojimas, perštėjimas ilgainiui gali virsti rimta liga. Tačiau kaip laiku pastebėti, kad akių simptomai vargina vaiką?

Gydytoja pažymi, kad norint išvengti akių ligų būtina profilaktiškai tikrinti akis. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad vaikas iš arti žiūri televizorių, skaito prisimerkęs ir pan., bet taip pat susirūpinti, jeigu jo akys ašaroja, paraudusios, jeigu jis skundžiasi akių nuovargiu.

Dažniausios moksleivių, jaunimo akių ligos – trumparegystė, toliaregystė. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau jie skundžiasi ir akių sausėjimu.

Kaip sau padėti?

Anot akių ligų gydytojos dr. Editos Puodžiuvienės, sausų akių liga išsivysto dėl ašarų nepakankamumo, kai ašarų liauka jų gamina per mažai, arba  dėl per greito ašarų išgaravimo nuo akies paviršiaus.

Mūsų akys yra nuolat drėkinamos, o šią funkciją atlieka ašarų plėvelė. Pati ašarų plėvelė susideda iš trijų sluoksnių – gleivinio, vandeninio ir riebalinio. Sutrikus nors vienam iš jų, vystosi sausų akių liga. Kai ašarų plėvelė yra nekokybiška, išplonėjusi, joje didėja druskų koncentracija, kaupiasi uždegimą sukeliančios medžiagos, todėl žmogus pradeda jausti akių diskomforto simptomus.

Itin svarbus normaliam ašarų plėvelės darbui yra riebalinis jos sluoksnis, nes būtent jis apsaugo nuo per greito ašarų išgaravimo. Todėl, vartojant drėkinamųjų akių lašų su riebaliniu komponentu, galima ne tik padidinti ašarų tūrį, bet ir sumažinti jų išgaravimą.

Cationorm – drėkinamieji akių lašai, kurie efektyviai atkuria visus tris ašarų plėvelės sluoksnius: lašų sudėtyje esantis vanduo patenka į vandeninį sluoksnį, riebalai – į riebalinį, o teigiamas jų krūvis užtikrina tolygų gleivinį sluoksnį. Tokio efekto pavyko pasiekti naudojant  itin pažangias nanotechnologijas, kurios užtikrino, kad lašai tolygiai pasiskirsto visame akies paviršiuje ir atnaujina visus ašarų plėvelės sluoksnius.

Cationorm lašuose nėra konservantų, todėl jų galima lašinti tiesiog ant kontaktinių lęšių. Atidarius buteliuką, lašai galioja tris mėnesius. Ilgą tinkamumo vartoti laiką užtikrina patentuota buteliuko konstrukcija, kuri neleidžia mikroorganizmams ar kitiems išorės veiksniams patekti į vidų ir jį užteršti.

Temą parengė www.karjerairsveikata.lt