Geriausia ir sveikiausia šviesa akims yra natūrali dienos. Siekdami išvengti dirbtinio apšvietimo, turėtume gyventi pagal saulę: keltis, kai ji teka, gultis, kai leidžiasi. Tačiau XXI amžiaus žmogui tai yra neįmanoma misija. Mokslas, darbas, visas aktyvus gyvenimas netelpa į dienos šviesos valandas, kurios ypač sparčiai trumpėja rudenį. Taigi šiuolaikinis gyvenimas be dirbtinės šviesos ir elektronikos prietaisų sunkiai įsivaizduojamas. Kita vertus, žmogus nori išsaugoti akis sveikas. Kaip elgtis, kad dirbtinė šviesa nepakenktų?

Konsultuoja akių ligų gydytojas Saulius Galgauskas.

Kokią šviesą mato žmogaus akis?

Žmogaus akis jautri tik daliai saulės šviesos (arba elektromagnetinės spinduliuotės), vadinamajai matomai šviesai, kuri apima elektromagnetinę spinduliuotę nuo 400 nm mėlynų iki 780 nm raudonų spindulių. Šiame spektre išsidėsčiusios raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė spalvos. Mėlynų spindulių bangos ilgis yra 400–500 nm, ir jų skleidžiama energija didžiausia. Bangų spektras, esantis už raudonos ir violetinės spalvų ribų, žmogaus akimi jau nebematomas. Tai infraraudonieji ir ultravioletiniai (UV) spinduliai.

Dirbtinės šviesos pavojai

Nors akys sukurtos tam, kad reaguotų į šviesą, būtent šviesa, tiek natūrali, tiek dirbtinė, gali joms ir kenkti. Rudenį vis ilgesnį laiką tenka praleisti prie dirbtinio apšvietimo, nes anksti temsta, o ir rudeniškas oras lepina retai, dažniau būna apsiniaukę, darganota, todėl rečiau išeiname iš namų. Vadinasi, dar daugiau laiko skiriame kompiuteriui, išmaniajam telefonui, televizoriui, t.y. tiems veiksniams, kurie turi įtakos akių būklei dėl skleidžiamos mėlynos šviesos. Šios šviesos šaltiniai yra ir dienos šviesos (fluorescencinės), ir LED taupiosios lemputės. Beje, dienos šviesos lempos akims gali kenkti ir dėl mirgėjimo.

Neigiamas mėlynos šviesos poveikis akims pasireiškia dėl to, kad šie spinduliai patenka giliau ir pasiekia tinklainę. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai, ir tai gali paskatinti akių ligų vystymąsi. O žmonėms, kurie turi genetinį polinkį sirgti akių ligomis, intensyvus šios šviesos poveikis akių pakitimų gali sukelti daug anksčiau. Dėl didelės mėlynos šviesos dozės dienos pabaigoje akys gali būti paraudusios, nuvargusios, t.y. pasireikšti sausų akių sindromas.

Pastaruoju metu daug kalbama apie taupiųjų lempučių žalą, kuri labiausiai siejama su UV spinduliuote. Viena vertus, manoma, kad problemos sureikšminti gal ir nevertėtų. Kita vertus, numoti ranka ir sakyti, kad jokios įtakos sveikatai nėra, irgi negalima. Europoje vyksta daug tyrimų, kurie nagrinėja įvairių lempučių įtaką ir žalą sveikatai. Yra didelis sąrašas ligų, kurios dėl šių lempučių gali paūmėti.

Taigi neigiamas UV poveikis pasireiškia tuo, kad UVB spindulius sugeria  ragena, todėl šie spinduliai gali sukelti jos pažeidimą. Žmogus, kurio akys nukentėjo nuo UVB spindulių, gali skųstis intensyviu akių skausmu, ašarojimu, šviesos baime, pablogėjusiu matymu.

Kompiuteris – ne lemputė ir neskirtas patalpai apšviesti

Be aukščiau minėtos žalingos spinduliuotės, kurią akims gali sukelti dirbtinis apšvietimas ar prietaisai, kartu gali pakenkti ir netinkamas jų naudojimas. Pavyzdžiui, gana paplitęs įprotis dirbti kompiuteriu ar žiūrėti televizorių nenaudojant apšvietimo, kai vienintelis šviesos šaltinis ir yra pats prietaisas. Akims kenkia per ryškus ar per blankus apšvietimas, ekrano ar dirbtinės šviesos mirgėjimas, kuris paprastai akimi nė nematomas, atspindžiai, netinkamas atstumas iki monitoriaus ekrano, netaisyklinga poza, kt. Tokiu atveju akis dirba įtemptai, pavargsta, per retai mirksi. Visa tai gali paskatinti sausų akių sindromo vystymąsi.

Kiekvienais metais antrąjį spalio ketvirtadienį minima Pasaulinė regėjimo diena. Šią dieną raginama pagalvoti apie savo akis, skirti joms daugiau dėmesio, esant reikalui, apsilankyti pas oftalmologą. Gydytojus jaudina, kad akių pažeidimų ateityje gali tik didėti, nes jau ir vaikai nuo mažumės naudoja elektroninius prietaisus. O juk akys skirtos tam, kad žiūrėtų šviesoje, o ne į šviesos šaltinį.

Pagalba akims – natūralūs akių lašai

Viena vertus, šiuolaikinės technologijos gali žaloti akis ir skatinti sausų akių sindromą. Kita vertus, jos leidžia sukurti itin veiksmingą apsaugos produktą, padedantį įveikti šį negalavimą. Pasitelkiant nanotechnologijas pavyko pagaminti akių lašus, kurie ašarą veikia molekuliniu lygiu. Tai reiškia, kad nanotechnologijos yra didžiulis žingsnis į priekį, nes jas naudojant gydomieji procesai, vykstantys organizme, prilyginami natūraliems, t.y. jie vyksta taip, kaip turėtų vykti sveikoje akyje.

Drėkinamieji akių lašai Cationorm, pagaminti taikant pažangias nanotechnologijas, idealiai prisitaiko visame akies paviršiuje ir atnaujina visus ašarų plėvelės sluoksnius: lašų sudėtyje esantis vanduo patenka į vandeninį sluoksnį, riebalai – į riebalinį, o teigiamas jų krūvis užtikrina tolygų gleivinį sluoksnį. Ašaros kokybė svarbi, nes būtent ji užtikrina akies drėkinimą.

Kitas svarbu aspektas – Cationorm lašuose nėra konservantų, todėl jų galima lašinti tiesiog ant kontaktinių lęšių. Buteliuką atidarius, tinkamumo vartoti laikas išlieka tris mėnesius. Galimybę vartoti ilgai, kas yra patogu, vėlgi užtikrina speciali patentuota buteliuko konstrukcija, kuri apsaugo natūralų be konservantų pagamintą produktą nuo išorės veiksnių.

Šiuos akių lašus jau galite įsigyti ir elektroninėse vaistinėse internetu, su atvežimo galimybe tiesiai į namus.

Parengė karjerairsveikata.lt